VARLĖ IR JAUTIS

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKA Tupėjo varlė savo maure ir pamatė jautį praeinantį. - O tai, - galvojo, - gyvulio puikumėlis, bet jei aš taip gerokai pasipūsčiau, tikrai nebūčiau mažesnė ir ne prasčiau atrodyčiau. Ir pasipūtė, kiek tik turėjo sveikatos. - Ei, vaikai, eikit čia, - riktelėjo jaunikliams varliukams:- Pažiūrėkit, ar aš dabar jau tokio pat didumo, kaip anas jautis? - Kur tau, motule, - tarė vaikai. Pasipūtė varlė dar labiau ir tarė: - Dabar? Varliūkščiai juokėsi, šaukdami: - Daug dar trūksta! Tada varlė sukaupė visas jėgas ir pūtėsi, kiek tik begalėdama, kol persprogo. - Stok! - dar suriko: - jau čia per daug. Bet jau tuoj ir nusibaigė. Taip ir visiems nutinka, kurie nori atrodyti esą daugiau kas, negu yra. Ir su kiekvienu jaučiu nėra ko norėti lygintis.